Yra laikas kvailiot, ir laikas sustojus galvot...
Nes kartais taip nutinka,
kad sustojimui laiko ir pristinga...
Nurieda protas nuo vėžių,
ir lieka savininkas tik kvailiu...
Kai juokias iš savo „bajerių“ tik jis
ir stebisi, kodėl kiti parodo jam duris...

Moralas toks:
Jeigu juokai taip žeidžia kitą,
tai gal geriau sustot ir užsičiaupt,
nes nesugrįš jau žodis tas, kurs pasakytas...

Ir katinas, pešiodams pelę, sako:
Juk tik juokauju aš...
Pelė gi tokio juoko niekad nesupras...

2012 09 03

Eirenė-Azalija