... dar vis kalbi,
į rudenį kasmet sugrįžtantis, varpeli,
pavasarinius jaudulius
plačiais gyvenimo keliais
tik iki vartų
daugel metų palydėjai...
kvepėjo vasara
ir ajerais, ir pirmom meilėm,
ir burtai smėlio pilyse
jau užrakinti...
ir šiandien tu kalbėki, žalvario varpeli,
vaiko didelėms akims,
mažai širdelei —
skardus kvietimas troškulį pagirdys,
ir nieks nepasakys,
kad jau gana...
tik begalinis noras atsigrįžt į ten,
kur verias gilūs šuliniai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-09-03 22:47:51
puiki pabaiga...tiesiog širdies kalbėjimas ir tokie gražūs prisiminimai...ačiū
Anonimas
Sukurta: 2012-09-03 22:23:44
tik begalinis noras atsigręžti...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-09-03 17:38:45
Gražus ir šiltas kvietimas žalvario varpelio atgarsiais — atsigrįžt į ten,
kur verias gilūs šuliniai... Tokie žodžiai kiekvienam rugsėjui, net ir po daugelio metų.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2012-09-03 15:18:06
Nuoširdu ir nenusaldinta.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-09-03 14:35:34
ir šiandien tu kalbėki, žalvario varpeli,
vaiko didelėms akims,
mažai širdelei —
Tekalba. Gražus kvietimas... :)
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-09-03 14:17:18
Tikrai menu
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-09-03 11:28:29
...gražu...