... dar vis kalbi,
    į rudenį kasmet sugrįžtantis, varpeli,

pavasarinius jaudulius
plačiais gyvenimo keliais
    tik iki vartų
       daugel metų palydėjai...

kvepėjo vasara
    ir ajerais, ir pirmom meilėm,
    ir burtai smėlio pilyse
        jau užrakinti...

ir šiandien tu kalbėki, žalvario varpeli,
    vaiko didelėms akims,
    mažai širdelei —

skardus kvietimas troškulį pagirdys,

ir nieks nepasakys,
    kad jau gana...

tik begalinis noras atsigrįžt į ten,
    kur verias gilūs šuliniai...