Santrauka:
kai apkabinama paskutinį kartą.
Nusileisiu klevo lapu tau ant peties,
Ak, mylimas,
Dabar jau nebėra kur trauktis —
dangus išgriautas,
iš kruvinų rankų
paukščių išlestas.
Tebūna manimi praskrieję
Šilkiniai tavo pirštai,
Tebūna, mylimas,
Takas į rudenį.
Dar ilgai teks laukti
Atskrendančio paukščio...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-09-15 20:59:47
Labai jautriai, trapiai.
Tikra.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-09-01 22:19:41
Gražiai išsakytas meilės jausmas...
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-09-01 19:53:53
Giliai suvirpinantis jausminukas. Gražu :)
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-09-01 18:40:37
geras, iki šiurpuliukų net...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-09-01 11:33:55
Gilus ir nuoširdus laukimas atskrendančio paukščio, pabaiga - įsimenanti
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2012-09-01 09:55:56
Tebūna manimi praskrieję
Šilkiniai tavo pirštai,
Tebūna, mylimas,
Takas į rudenį.
Taip subtiliai, taip jautriai.