Rėžia mišką naujas kelias.
Ties asfalto melsvumu
Debesys ir dulkės velias,
Vėju slystant link namų.
Tolsta priešaky ir vejas
Miško rėmuos debesai
Iš paskos, ir veda svajos,
Pasigaudamos visai.
Dulkes lyg rasa nuplovė.
Miškas kvėpteli vėsa.
Sklaidos degalų tikrovė,
Žvilgsniui nyrant dausose.
Siela tolumas pripildo.
Pavadinta tolumų,
Savimi erdves sušildo,
Plaukiant mėliais link namų.
Lyg visų laikų gyvybe
Tvenkiasi erdvė aukšta.
Tarsi niekad nenugnybė
Jokio daigo visata.
Atviri langai birželio
Link spalvotų debesų.
Kelio dulkės, kelio svajos.
Kas atplauks – su tuo esu.
Pasilgtą veidą švelnų
Lango prietemoj, šviesoj
Debesies saulėto delno
Pamatysiu štai jau tuoj.
Žalio spyglio, kiemo žalio,
Šienapjūtės pilnatves
Iš birželio tolių kelio
Židinin šviesa suves.
Vakarop. Smelkiuos į tikslą,
O šisai kartu seniai,
Per pakalnes motociklui
Rėžiant ūką mėlynai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2012-08-26 20:37:46
Spika. Dėl Jūsų komentaro, ir bus jau du komentaru.
debesai... – žinoma dėl rimo. Bet ne vien: tai tarmėse dažnas žodis. „Debesys“ be epitetų būtų žodis pilkas, o „debesai“ kalbą tebejaučiančiam jau rodo gan galingą vaizdą. Ir „nenugnybė“ dėl rimo, įprasčiau būtų nenugnybo, bet gnybė jau ir vaizduoja.
Apskritai, ką reiškia dėl rimo? – Jei jau rimuojam, tai dėl rimo ir prakaituojam. Negalvojam apie scenoj skriejančių balerinų prakaitą. Nebent už kulisų.
Ne „tolumos- tolumų“, o „tolumas – tolumų“. Dvi eilutės apibrėžia situaciją, pakartojimas pagrįstas ir būtinas. O Jūsų pastaba neatidi, scholastinė.
O jisai kartu seniai – būtų paprasta ir aišku. Gal neblogai ir paminėti retai papuolantį „šisai“.
Ačiū už pastabas. Be jų nebūtų nė ką pašnekėti.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-08-24 22:44:12
debesai... gal debesys? (ar čia dėl rimo?) tolumos- tolumų, o šisai kartu seniai (gal geriau jisai)