Vėl(ai)
Tu šukuoji man plaukus,
o liepose veliasi vėjas...
Bitės sugelia sutemas,
rinkdamos medų ir tylą.
Kai sparnelių šešėliai
ištįsta ir liejas alėjon –
pamažu, pamažu
horizonto dantukai sudyla.
Tu šukuoji man plaukus –
ir tobula rodosi viskas...
žvilgsnis irias per dangų
skandindamas priešpilnio valtį.
Žvaigždės krinta į žemę
po vieną –
ir gailiai sutviska...
Ir taip noris beprotiškai
imti ir vėl susivelti.
Maybe
2012-08-20 21:41:37
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Paveisninkas
Sukurta: 2012-12-11 13:46:29
taip ir noris šukuoti tuos plaukus
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2012-10-20 12:55:26
net ir pavadinimas toks "suveliantis": ir vėlai ir vėl ir ai....
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-10-09 11:35:05
Nuostabus :)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-08-21 18:49:04
Švelniai ir šelmiškai. Gražus eiliukas.
Vartotojas (-a): grafas
Sukurta: 2012-08-20 23:10:10
....susivėlusi rūbais juodais...akys ieško...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-08-20 22:49:35
Geras. Toks paprastas kalbėjimas, o plaukia vaizdai ir kiek užslėpti jausmai
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-08-20 22:47:54
Savame stiliuje. Būsi kūtvėla, Maybe :) O jei rimtai, tai mintį pagavau, tavo kūryba yra šios svetainės puošmena.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2012-08-20 22:14:07
ir žinai kas gerai? ogi pavadinimas labai tinka „Vėl(ai)'', galima keletą prasmių įžvelgti.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2012-08-20 22:10:34
Jooooooo... pažįstamas braižas. Ir žinai, krapštinėju tavo eilėraštį dantuką po dantuko, ir vienas už kitą gražesnis tai savo blizgesiu, tai tvirtumu, tai aštrumu. Kažkaip, kai žinau tavo skaitymo manierą, super moteriškai man jis nuskambėjo ir valiūkiškai. Labai labai!