Vėl mintis lyg balta garbanota avytė
Pasiklydusi pievoj paliko,
Neturiu jau kantrybės ją vieną ganyti,
Bet ir piemeniui gaila skatiko.
Ji, rupšnodama žolę iš lėto, bindzena. —
Įdienojo ir bergždžia skubėti!
Skeltanagė pražilus ir veikiai pasenus
Akinių dar neprašo uždėti.
Ech, madinga nešioti tik linzes! — gudrauja.
Išsirinko ne rožinę spalvą.
Ir gėles, ir žoles ji vienodai šienauja —
Nesuskausta nei pilvą, nei galvą.
Vakarėjant rami vėl priguls atrajoti
Ir ausytėm karpys vėsų orą.
Nemanykit, kad ji nesaikinga besotė —
Gromuliuodama numeta svorį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-08-18 23:11:19
Bandysiu ir aš gromuliuoti, malonu skaityti
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-08-18 17:06:11
Ant savo arkliuko
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2012-08-18 15:34:51
...smagi ir protinga avytė...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2012-08-18 13:32:52
Tikrai tas minties pasiganymas toks tikras, toks pateikimas gražus, miela buvo paskaityti.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-08-18 12:37:39
Taip galima ir taupiai pavalgyti, na, jei mūsų žmonėm kažką panašaus sugalvojus. Va, vėl duona brangs :(