Kiemo rožinis

Mokinuos sukalbėt kalendoriaus dienas tartum rožinį,
Nes senokai jaučiu, kad tarnystė iš meilės - šventa.
Paminėsiu visus iki nuospaudų delnus sudrožusius -
Susidegint būty priežastis juk nebuvo menka.

Pasisotint gebu užganėdinus silpnojo alkį,
Sielą prausti brendu į sūriąsias kantrybės marias.
Ne titanas esu, bet galiu kasdienybę pakelti
Ir nukirpt su nagais sielos kiauto pagundas bjaurias.

Kuo ištrinti galiu įsiėdusią apmaudo dėmę?
Ar padės ją įveikt tirštas šarmas kančios pelenų?
Lyg išslapsčius datas po takais apsiraizgiusį kiemą
Praeities trupiniuos čia kas dieną po maldą randu.
Nijolena

2012-08-17 13:57:49

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2012-08-18 21:40:38

Ir patirtis, ir išmintis autorės lūpimis...

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2012-08-17 22:58:41

taip giliai, iš pačios širdies eina žodžiai
malonu skaityti Jūsų kūrybą

Vartotojas (-a): juodvarnis

Sukurta: 2012-08-17 21:35:17

Jei kas skaitytų, atpažinčiau autorę.

Vartotojas (-a): Ražas

Sukurta: 2012-08-17 20:04:39

Atleisti — mano supratimu — svarbiausia žmogiška vertybė, čia aš apie trečios strofos pirmąją eilutę.
Neabejoju, jog šis sielos veiksmas sumažins, apramins, aptildys kančią iš antros, tos pačios strofos eilutės.
Dėkui.

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2012-08-17 15:14:16

Atkreipiau i "kaip lietus" komentarą, Labai taiklus pastebėjimas, Man rodos, ir tų dviejų ( pirmo ir paskutiniojo) pakaktų. Nuostabus darbas, labai.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2012-08-17 14:58:01

Atkreipkit dėmesį į pačią pirmąją ir paskutinę strofas - jos taip puikiai rišasi. Nežinau ar tai autorės užmanymas, ar tai tiesiog pasąmonėje viskas gavosi, bet eilėraštis iš tiesų yra tartum malda pasiėmus rožinį - ratas apsisuka ir grįžta.

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2012-08-17 14:36:59

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2012-08-17 14:36:13

Kasdien dovanojat nuoširdžius, išgyventus kūrinius :)