Mokinuos sukalbėt kalendoriaus dienas tartum rožinį,
Nes senokai jaučiu, kad tarnystė iš meilės - šventa.
Paminėsiu visus iki nuospaudų delnus sudrožusius -
Susidegint būty priežastis juk nebuvo menka.

Pasisotint gebu užganėdinus silpnojo alkį,
Sielą prausti brendu į sūriąsias kantrybės marias.
Ne titanas esu, bet galiu kasdienybę pakelti
Ir nukirpt su nagais sielos kiauto pagundas bjaurias.

Kuo ištrinti galiu įsiėdusią apmaudo dėmę?
Ar padės ją įveikt tirštas šarmas kančios pelenų?
Lyg išslapsčius datas po takais apsiraizgiusį kiemą
Praeities trupiniuos čia kas dieną po maldą randu.