III skyrius
Keistenybė


Vivernos sėlino, iš nasrų sruvo lipnios seilės, raudonos akys žybčiojo. Atrodė, jos norėjo pakankinti Miu - padarai lėtai, tingiai dėliojo kojas vieną po kitos.
Mergina jau buvo prispausta prie durų, bet netikėtai, tikrai atsitiko stebuklas - viverna jau buvo betiesianti leteną link Miu, bet ją apsaugojo nematomas skydas. Ji labai nustebo, kad negavo smūgio nuo vivernos. Lėtai atsimerkė ir žvilgtelėjo padarų link. Jos buvo nustebusios nemažiau nei pati Miu. Mergina, gerai įsižiūrėjusi prieš save, pamatė iš kažko stipraus ir kažko permatomo susidariusią plėvę. Pabandė ją paliesti, bet jausmas nemalonus - lyg nestipriai nutrenkta elektros. Ji nusprendė, kad viverna gavo per nagus kaip reikiant, taigi pamėgino išgąsdinti suglumusį padarą:
- Bū! - subaubė Miu, o dar labiau nustebusios, o dabar jau ir išgąsdintos vivernos atsitraukė. Jos staigiai pakilo į orą ir pradėjo sukti ratus. Bet matėsi, kad jos tai daro nervingai ir kartais užmeta akį į Miu, kuri kaip tik bandė atidaryti duris. Mergina jas klibino, daužė, keikė... Viską, ką tik galėjo padarė, bet durys, kaip bejausmis sargybinis, nepajudėjo iš vietos. Nusivylusi Miu atsisėdo pailsėti ir atsirėmė į sieną. Ji buvo karšta, bet maloniai, nuo įkaitusių lempų, kurios švietė už stiklo. Tik dabar ji pamatė, kad visas kambarys yra baltas, ir už visų sienų buvo įtaisytos lazerinės lempos. Šios patalpos lubos buvo labai aukštos, o prie pat jų skraidžiojo vis dar išsigandusios vivernos. Prie sienos stovėjo rudas staliukas, ant kurio buvo padėta vazelė su ramunėmis. Kambaryje daugiau nieko nebuvo. Miu nutarė nueiti prie vienintelio gyvo ir nirko blogo jai nenorinčio daikto šiame kambatyje - ramunių. Ji greitai atsistojo ir nubėgino tekina link gėlių. Įkvėpė jų malonaus, saldaus kvapo, atsipalaidavo, prisiminė, kaip vasarą važiuodavo prie Viduržemio jūros, degindavosi... Bet jos prisiminimus nutraukė tylus girgžtelėjimas. Ji kaip budrus paukštis instinktyviai pasuko galvą durų pusėn. Jos buvo pravertos, o pro tarpą veržėsi juodi dūmai. Mergina išsigando - turbūt kažkas ją nori nužudyti! Dabar tos dujos ją nugalabys! Miu puolė prie durų, bet netyčia įkvėpė dūmų...


IV skyrius
Naujas pasaulis


Miu papurtė galvą, atsimerkė, suraukė antakius. Jai buvo keista, kad ji nenumirė, nors... kaip galima dar kartą numirti?.. Juk ji jau yra Mirusiųjų Pasaulyje... Taigi, kur ji atsidūrė?.. Pasirėmusi rankomis mergina atsistojo ir apsidairė. Miu pastebėjo, kad labai panaši aplinka buvo ir ten, kur ji matė prirakintą prie sienos Mirtį - žalsvai juodos plytelės blizgėjo nuo kažko glitaus, aplinkui buvo tamsu, tai buvo uždara patalpa. Tik nebuvo dviejų detalių - Mirties ir tų šlykščių padarų.
Tyloje buvo galima išgirsti vandens kapsėjimą į šaltas plyteles, o įsiklausius geriau - ir kažkieno dejonę. Miu susidomėjo - galbūt ji pagaliau sutiks ką nors gyvo, tiksliau gyvo šiame pasaulyje... Gal jai kas nors paaiškins, kas čia, po galais, vyksta... Mergian patraukė link kažkieno aimanų.
Mergina tipeno joudomis plytelėmis ir galvojo, kodėl iš viso yra šioje nelemtoje vietoje. Kodėl ji dabar sau nesėdi kokioj... Na, kad ir matematikos pamokoj, ir negauna kokio eilinio šešeto?.. Kodėl? Ji dabar netgi svajojo apie kėlimąsi anksti ryte, mokyklą, pažymius!..
Bet jos apmąstymus nutraukė dar viena aimana, bet jau garsesnė nei aną kartą. Matyt, Miu buvo arti to žmogaus, kuris skleidė tuos garsus.
Miu pasuko už kampo ir pamatė nemalonų vaizdą.