Nuraudo vasara, ir vakaras pasipuošė mėlynėm...
Tau, Mama, jau laisvi takai, kuriuos taip sunkiai mynei.
Tau, Mama, jau lengvi pečiai aukštyn į patį dangų kilti,
O mes mylėsime Tave kaip spėjome dar lopšyje pamilti.
Tau, Mama, jau baigti vargai, skausmai ir kančios,
Siela Tava laisva — nukrito josios pančiai.
Baltais žiedais gėla išskrido link dangaus mėlynės...
Anūkai bėga tais takais, kuriuos kadais Tu mynei.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-08-19 10:50:12
Taip norėtus ,kad būtų kitaip
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-08-17 19:47:02
Gražiai išsakyti jausmai brangiausiam žmogui.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-08-16 22:57:23
Kokie šilti, nuoširdūs žodžiai...O mes mylėsime Tave kaip spėjome dar lopšyje pamilti
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2012-08-16 21:04:57
...labai labai puikiai...su begaline meile...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-08-16 20:20:09
Iš tiesų nuskambėjo sukrečiančiai, tauriai.
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2012-08-16 19:38:55
O mes mylėsime Tave kaip spėjome dar lopšyje pamilti.
Puiki vieta
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2012-08-16 16:13:37
Liūdna, bet tauri posmais išsakyta meilė.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-08-16 16:09:55
Kokie šilti žodžiai artimiausiam žmogui.
Ir atplaukę, ko gero, tiesiai iš mamos namų... :)