Prasiskverbęs saulės spindulys,
Šykščiai stogo pakraščiu prabėgs,
Vėjas, tartum koks naujakurys,
Lapų pribarstys... O kas juos grėbs?
Rudenėja... Tėviškės langai
Vis dažniau į tuščią taką žvelgs,
Sups plikas šakas seni klevai...
Kas čia kiemsargiu save paskelbs?
Neskinti kris pievon obuoliai -
Laisvins savo motinas - šakas...
Klaus manęs, kodėl čia nebuvai? -
Tik atsakymą ar žino kas?
Mintys ten ne kartą prisiglaus,
Gal tik pėdos slenksčio neužgaus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-08-16 20:26:30
Bet ir vėl ta vasara ateis. Ko gailėtis, juk gyvenam keturiuose metų laikuose, juos pažįstam. Tegul Havajų gyventojai gailisi :)
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2012-08-16 19:41:02
Yra puikių minčių
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2012-08-16 16:20:25
Nors dar vasara, bet skaudžiai rudenėja...
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-08-16 16:06:03
Su ilgesėliu vis atsigrįžtam...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-08-16 15:50:57
su rudeniu vėl ir vėl atgyja praeities jausmai,toks tolimas, skaidrus ilgesys...Malonu skaityti
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2012-08-16 14:37:36
Sklandžiu sonetu išsiliejęs ilgesys. Surasti taiklūs vaizdiniai, todėl trumpame tekste daug jausmo.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2012-08-16 14:31:52
Nostalgija visada skatina sukurti nuoširdžius kūrinius. Sėkmės jums.