Prasiskverbęs saulės spindulys,
Šykščiai stogo pakraščiu prabėgs,
Vėjas, tartum koks naujakurys,
Lapų pribarstys... O kas juos grėbs?

Rudenėja... Tėviškės langai
Vis dažniau į tuščią taką žvelgs,
Sups plikas šakas seni klevai...
Kas čia kiemsargiu save paskelbs?

Neskinti kris pievon obuoliai -
Laisvins savo motinas - šakas...
Klaus manęs, kodėl čia nebuvai? -
Tik atsakymą ar žino kas?

Mintys ten ne kartą prisiglaus,
Gal tik pėdos slenksčio neužgaus.