Žolinių naktį žvaigždės nemiega – plačiai atvertas dangus.
Spalvos sustingo debesies tilte, spindi būties pilnatis.
Lašas po lašo varva laukimas, džiaugsmas – vilties atrama.
Širdgėlą sapno sugėlė širšės, scenoje vyksta drama.
Pakilęs rūkas driekiasi kloniais, vingis upelio – pradžia.
Supas ant smilgos stiebo rugpjūtis, užmiega tik arime.
Žolinių naktį žvaigždės vis spindi, budi per naktį rasa.
Ištariu tyliai:
Sveika Marija!
Kažkas paklausė:
– Tu čia?
Medis
2012-08-15 07:29:47
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2012-08-15 22:29:17
įspūdinga pabaiga :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-08-15 21:30:28
Rimuotai? Kitaip kažkaip... Labai lyriškai. Gražu.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-08-15 17:01:49
Žolinių naktį žvaigždės nemiega – plačiai atvertas dangus.
Platus reginys atveriamas vien šia eilute… Su švente.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-08-15 12:17:38
Šviesūs jausmai, puiki pabaiga
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2012-08-15 09:53:23
Žolinių naktį žvaigždės vis spindi, budi per naktį rasa.
Ištariu tyliai: Sveika Marija!
Kažkas paklausė:
– Tu čia?
Nuostabu.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-08-15 09:14:14
žodžiai iš širdies
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-08-15 07:45:48
Žolinių naktį žvaigždės nemiega – plačiai atvertas dangus... brandžioms mintims gražiais vaizdiniais; į pabaigą labai erdviai susiveda į jausmus. Gražu.