Kvapnų alsavimą aš įkvepiu
Giliai — o, Žeme.
Ir vasaros akis su ežerų šviesa,
Lelijų veido ir žaros raudoniu,
Margų gėlių plevenančia skara.
Laikau alsavimą kaip dovaną ant rankų,
Liečiu širdim ir glostau — lyg tave.
O, Dieve, ištikimas drauge,
Už tai dėkoju ir esu tava —
Vilties alsavime ir tavo tikrume.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-08-15 10:10:13
Graži malda
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2012-08-15 09:55:00
Gilus darbas, patiko.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-08-15 09:09:57
žodžiai iš širdies - gražu.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-08-15 07:23:12
Vasaros šviesa, žavesys ir dėkingumas... skaidrūs jausmai ir gražios eilės nuostabiai pažadina tikrumą.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-08-14 22:58:52
kaip tyra ir šviesi malda
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2012-08-14 21:17:27
Puikus darbas, pameditavau.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-08-14 20:21:12
Tyras ir šventas prisilietimas...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2012-08-14 19:17:46
Medituojantis įkvėpimas ir gydanti gamtos galia.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-08-14 16:15:44
„Laikau alsavimą kaip dovaną ant rankų" — kokie giliaprasmiai žodžiai...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2012-08-14 16:07:03
Poetiškas atodūsis iš sielos gelmių.