ant ilgesio atviro
lango —
išnykstantis tolių
raudonis...

sakyk, sakyk,
ar atmeni
dar vasaros simfoniją —
kai pasiklydom...

svaiguly
ragavome kantrybės vyną,
aistra lašėjo išdavi,
neištarti virpėjo
žodžiai

sakyk, sakyk,
ar atmeni
nakties trumpiausią tylą —
liepsnų liežuviai
plakstėsi
galugerkly prikimę

sakyk —
tebedainuoja saldymedis
ant lūpų,
o aukštos smilgos
rangosi
žalčiams prie kojų
klūpant...

- - - - - - - - - - - - - - - -

net ir už šimto
metų
simfonija netyla

o žodžiai...
gal beprasmiai? —
tik ilgesiu prabyla