Atminties simfonija
ant ilgesio atviro
lango —
išnykstantis tolių
raudonis...
sakyk, sakyk,
ar atmeni
dar vasaros simfoniją —
kai pasiklydom...
svaiguly
ragavome kantrybės vyną,
aistra lašėjo išdavi,
neištarti virpėjo
žodžiai
sakyk, sakyk,
ar atmeni
nakties trumpiausią tylą —
liepsnų liežuviai
plakstėsi
galugerkly prikimę
sakyk —
tebedainuoja saldymedis
ant lūpų,
o aukštos smilgos
rangosi
žalčiams prie kojų
klūpant...
- - - - - - - - - - - - - - - -
net ir už šimto
metų
simfonija netyla
o žodžiai...
gal beprasmiai? —
tik ilgesiu prabyla