Šitoj nakty, kai šalnos man į langus jau alsuoja,
kai dažo jos be gailesčio lapus,
taip veriančiai neatpažinti paukščiai klykia,
išskrisdami į man nežinomus kraštus.
Šitoj nakty nėra tavų prisilietimų,
yra tik karaliaujantis ruduo.
Šitoj nakty nėr tavo šilto kūno,
yra tik mano žodžius nešantis vanduo.
Šitoj nakty aš klaidžiosiu be miego,
kai lapais snigs iš verkiančio dangaus,
šitoj nakty aš noriu rasti laužą,
kuris mane sušildys ir priglaus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-08-12 22:56:16
nuoširdus ir išjaustas kalbėjimas, svarbiausia gyvas
Vartotojas (-a): grafas
Sukurta: 2012-08-12 22:29:42
Skrobliui...pašlifuoti nebeteks...jis jau penki metai gyvena savo gyvenimą.....
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2012-08-12 22:01:44
priglaudžiu, kad nebūtų eilėms šalta šitoj nakty....
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2012-08-12 20:10:47
širdingas kūrinys. kaip ir kiti Jūsų eiliukai ;) išjausta, daininga ir žavu.
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2012-08-12 18:15:52
Rudeniškai ilgesingas ir nuoširdus eiliukas.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2012-08-12 18:05:48
Truputį pašlifavus, visai puikus.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2012-08-12 16:24:53
Dailios akimirkos ir tie lapai iš dangaus, o ir visa kita.Nuoširdus, gerai pajaustas kūrinėlis, šiltas ir prasmingas.