Šitoj nakty, kai šalnos man į langus jau alsuoja,
kai dažo jos be gailesčio lapus,
taip veriančiai neatpažinti paukščiai klykia,
išskrisdami į man nežinomus kraštus.
Šitoj nakty nėra tavų prisilietimų,
yra tik karaliaujantis ruduo.
Šitoj nakty nėr tavo šilto kūno,
yra tik mano žodžius nešantis vanduo.
Šitoj nakty aš klaidžiosiu be miego,
kai lapais snigs iš verkiančio dangaus,
šitoj nakty aš noriu rasti laužą,
kuris mane sušildys ir priglaus...