Nuščiuvo meldai.
Niūri padangė išsiblaivė, –
ant ežero grakščios vilnies
didingai supasi vandens lelijos.
*
Nendrių kamienais
vėjas švilpiniuoja.
Sustoki, skubantis žmogau!
Pasiklausykime gamtos akordų.
*
Du balti lopinėliai
pagiry sušmėžavo, –
stirnos taikosi vėlei
paragaut bočiaus javo.
*
Pro žydinčios obels šakas
saulutė šypsos kūdikio nuogybei
ir spinduliu į motinos rankas švelnias
pasiunčia šilumą ankstyvą.
Kapsė
2012-08-11 12:19:30
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-08-12 16:57:57
Prasmingas paraginimas. Labiausiai įsidėmėjau pagiry stirnaites...
Anonimas
Sukurta: 2012-08-12 09:17:59
peizažiukai
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-08-11 23:56:10
sustoki, skubantis žmogau... Tiek daug grožio aplinkui, skubėdami ir nepastebim, nejaučiam to švelnaus gamtos prisilietimo
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-08-11 23:01:00
Tikrai verta sustoti... Ir kada — jei ne dabar...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2012-08-11 19:29:47
Pamačiau nupieštus atskirus epizodus, viskas taip įtaigu, taip gražu, nereikia, rodos, žodžių, -tikri vaizdai.
Vartotojas (-a): Manęs čia nėra
Sukurta: 2012-08-11 14:20:39
Sustoki, skubantis žmogau!- nesutinku su Goda. Manau, šiandieną įdomiau leisti žmogui suvokti pačiam, kad reikėtų sustoti. O ne patiekti kaip kokį sukramtytą maistą...
Bet sutinku su Goda, kad yra tikrai gražių, impresionistinių fotografiškai atvertų vaizdų.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-08-11 13:07:28
Fotografiškai atverti vaizdai, įtaigus žodis nuskaidrina juos pasigėrėti, su prasme, priminimui, kiek natūralaus grožio... —
Sustoki, skubantis žmogau! Išties ne visi geba nustebti.
Labai gražus man Pro žydinčios obels šakas...