Akimirkos žavesys
Nuščiuvo meldai.
Niūri padangė išsiblaivė, –
ant ežero grakščios vilnies
didingai supasi vandens lelijos.
*
Nendrių kamienais
vėjas švilpiniuoja.
Sustoki, skubantis žmogau!
Pasiklausykime gamtos akordų.
*
Du balti lopinėliai
pagiry sušmėžavo, –
stirnos taikosi vėlei
paragaut bočiaus javo.
*
Pro žydinčios obels šakas
saulutė šypsos kūdikio nuogybei
ir spinduliu į motinos rankas švelnias
pasiunčia šilumą ankstyvą.