Vieškelis
Dulkėtas vieškelis rangosi, rąžosi ir vėl išsitiesia.
Sustoju ant kalniuko, ten prasideda tėvų ir mano žemė, mažo upeliuko tėkme...
Tarp suartos žemės ieškau savojo aš
Rugiagėlių ir pelenėlių žydėjimas pažyra ant debesies sparno krašto ir skrenda,
plaukia senolių žeme:
virš kapinaičių, virš išlikusių sodybų griuvėsių —
Ašaroja prisilietimais
Ne taip tikėjausi pamatyti, apkabinti senąjį kaštoną —
vienintelį išlikusį prisiminimą... kryžių?
Sulėtintais veiksmais it senam subraižytam filme ant drobinės staltiesės sugula:
obuoliai,
duona...
vaškinė žvakė.
Dulkėtas vieškelis veda tolyn nė neatsisukdamas.
— Užmiršau Tavąjį vardą, — kažkas tyliai paklausia.
— Primink...
Medis
2012-08-09 10:59:58
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2012-08-10 08:49:47
ant drobinės staltiesės sugula:
obuoliai,
duona...
vaškinė žvakė.
Dulkėtas vieškelis veda tolyn nė neatsisukdamas.
– Užmiršau Tavąjį vardą, – kažkas tyliai paklausia.
– Primink...
Liejasis, liejasi, liejasi...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-08-09 22:36:24
kažko suspaudė širdį, prisiminiau ir aš savąjį nueitą kelią
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-08-09 17:49:32
„... ant drobinės staltiesės sugula..." — gyvi vaikystės namai. Ačiū Jums :)
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2012-08-09 13:36:02
Ir Jūsų braižas net po ilgos mano skaitymų pertraukos liko atpažįstamas ir toks pat mielas bei gilus.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-08-09 12:56:44
Nuvedėt toli toli dulkėtais vieškeliais...
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-08-09 11:36:51
man be galo gražu. Tik netalpinčiau prozoje, nes šis labai „supoetėjęs“ :)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2012-08-09 11:33:44
Fantastinis. Tik eilutėje:
"Dulkėtas vieškelis veda tolyn nė nei neatsisukdamas."
man pasirodė nereikalingas žodelis "nei".
Vartotojas (-a): šaltuona
Sukurta: 2012-08-09 11:11:03
Gimti takeliai tikrai nepamiršta-