* * * *

Maža kavinukė, prietema — nedrąsu.
Norėčiau ledų, tepasakė berniukas.
O baro vedėja, ranka pasirėmus,
abejingai paklausė, — kokių..?
    
Skaičiuodamas centus neryžtingai parodė
  ... atleiskite, —  ne, per mažai pinigų.
  Nukaito jo vaikiškai tyras veidelis,
  — pigesnių tuomet, prašom — šitų.

          Jis valgė lėtai, neskubėjo.
          Čia tokia graži aplinka.
             Gretimai du jaunuoliai sėdėjo.
              Stalą puošė ramunių vaza.
          
          Pakilęs jis ištarė, — ačiū,
          nors niekas galbūt negirdėjo.
             Vėliau tik, tvarkydama indus,
             puošnioji vedėja priėjo.

          Jos žvilgsnis sustingo lėkštelėj,
          pinigų tik pigiems teturėjo..?
             Net sudrėko jos akys nustebę,
             trys monetos, lėkštelėj, gulėjo...

* * * *