Ne, ne! Kapų nebus.
Aš sėjau ir norėsiu irgi būt pasėtas
Iš nedidukės urnos pelenų,
Čia, pakraštėly Lietuvos...
Manau, kad gal priims.
Ir nors pasėtas neužaugsiu,
Bet vėjas su smėliu pustys,
Barstysimės po gimtą kraštą,
Girgždėsim kaip kadais girgždėjo man lopšys...
Ne, ne! Ramybės tenebūna.
Aš Dievą priimu kaip dalią,
Iš urnos sėjančią mane.