Iš beržo tošės rašmenų,
mėnulio fazių, vėjo gūsių
sudėjom daug švelnių dainų.
Mes joms, jos mums pakluso.
Tada netikėjom, kad plaukai
pabąla ne tiktai nuo saulės,
kad mes — tų vasarų vaikai —
turėsim postą perleist.
Netikėjom, kad nukris
berželio lapas paskutinis,
patrauks į priešingas puses
ir mūsų sutartinės...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2012-07-30 12:55:51
Labai gražu, tik postas šiame jaukiame tekstuke svetimkūnis. Gal jį galima pakeist tos erdvės žodžiu?
Anonimas
Sukurta: 2012-07-29 20:13:21
Taip tikra... ir ilgesinga.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-07-29 16:20:07
Labai gražu „tų vasarų vaikai" :)
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-07-29 11:42:14
Amžina kartų kova. Ir tik plaukams pabalus įsiviešpataus taika, kad prasidėtų naujas karas.