Iš beržo tošės rašmenų,
mėnulio fazių, vėjo gūsių
sudėjom daug švelnių dainų.
Mes joms, jos mums pakluso.

Tada netikėjom, kad plaukai
pabąla ne tiktai nuo saulės,
kad mes — tų vasarų vaikai —
turėsim postą perleist.

Netikėjom, kad nukris
berželio lapas paskutinis,
patrauks į priešingas puses
ir mūsų sutartinės...