Ne tau eiklius žirgus ganyti
Po pievas, dangų, jo erdves!
Jie šėlsta, trypia sumainyti,
O įkinkyti trankiai veš.
Kas prijaukino juos, paleido? –
O tu tik reginiu gėries,
Kai lekia virš tarpeklių aidas
Nuo įskeltos ten kibirkšties.
Juos saulė vakarais spalvoja
Rausvais, auksiniais ir pilkais,
Kai šnervės nuovargiu putoja,
O karčiai plaikstosi laukais...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-07-29 06:51:05
Atrodo saulėlydžio gaisų įkvėptas emociškai pagavus savitas reginys, labai išraiškingai, iš susižavėjimo, nuostabos, Kai lekia virš tarpeklių aidas /
Nuo įskeltos ten kibirkšties > įtikina.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-07-28 21:35:16
Vaizdas jau prieš akis - atprunkš kada nors... tie žirgai... :)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2012-07-28 15:40:23
Gaivalinga energija stichijos.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2012-07-28 12:32:13
Kiek polėkio, veržlumo!
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2012-07-28 12:04:49
O tu tik reginiu gėries,
Pilna eilutė, man pasirodė centrinė
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-07-28 12:03:51
Abu esat teisūs. :) Po tokių karščių tikrai iš debesų žaibuos...
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-07-28 11:04:52
O gal debesys?Juodi, spalvoti, žaibų galybės nušviesti.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-07-28 10:41:03
Taip žaibai, kiek supratau. Gražu, bet nejauku kai žaibuoja. Parašyta vienu atsikvėpimu.