Laukiniai žirgai

Ne tau eiklius žirgus ganyti
Po pievas, dangų, jo erdves!
Jie šėlsta, trypia sumainyti,
O įkinkyti trankiai veš.

Kas prijaukino juos, paleido? –
O tu tik reginiu gėries,
Kai lekia virš tarpeklių aidas
Nuo įskeltos ten kibirkšties.

Juos saulė vakarais spalvoja
Rausvais, auksiniais ir pilkais,
Kai šnervės nuovargiu putoja,
O karčiai plaikstosi laukais...
eglute7

2012-07-28 10:14:01

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2012-07-29 06:51:05

Atrodo saulėlydžio gaisų įkvėptas emociškai pagavus savitas reginys, labai išraiškingai, iš susižavėjimo, nuostabos, Kai lekia virš tarpeklių aidas /
Nuo įskeltos ten kibirkšties
> įtikina.

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2012-07-28 21:35:16

Vaizdas jau prieš akis - atprunkš kada nors... tie žirgai... :)

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2012-07-28 15:40:23

Gaivalinga energija stichijos.

Vartotojas (-a): skroblas

Sukurta: 2012-07-28 12:32:13

Kiek polėkio, veržlumo!

Vartotojas (-a): Jazminas

Sukurta: 2012-07-28 12:04:49

O tu tik reginiu gėries,

Pilna eilutė, man pasirodė centrinė

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2012-07-28 12:03:51

Abu esat teisūs. :) Po tokių karščių tikrai iš debesų žaibuos...

Vartotojas (-a): juodvarnis

Sukurta: 2012-07-28 11:04:52

O gal debesys?Juodi, spalvoti, žaibų galybės nušviesti.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2012-07-28 10:41:03

Taip žaibai, kiek supratau. Gražu, bet nejauku kai žaibuoja. Parašyta vienu atsikvėpimu.