riestanosėm kurpaitėm
apautos kojytės –
horizonto linija
atsisėdu priešais
kad matyčiau akis
tavo blyškiame kontūre
perbraukiu smilteles
lyg kūdikio galvelę
aplankius paskutinei valandai
noriu save išdalinti
šviesiausios vilties
meldžiantiems
tik akis pasiliksiu
ir širdį
bijau
ten susitikus
nepažinti tavęs
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2012-09-05 12:21:27
koks tikras ir subtilus..
pati taip pat pasilikčiau :)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-07-27 08:42:35
Subtilus pojūtis pradžios vaizdiniuose, tarsi elfės sparnais iki horizonto linijos; taip lengvai laipsniškai pereinama riba, žavi jautrus geranoriškumas, tyra išpažintis ir nauja mintis pabaigoje.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-07-26 16:31:41
pabaiga gerai gula
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2012-07-26 15:36:17
aplankius paskutinei valandai
noriu save išdalinti
šviesiausios vilties
meldžiantiems
...labai...labai
Anonimas
Sukurta: 2012-07-26 13:34:54
kaip butu vaikas...
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-07-26 11:17:22
Taip jautriai...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-07-26 08:32:05
Sakoma, kad akys yra širdies veidrodis. Bet čia ne apie tai. Nors kita vertus... Akys pasakys, ką jaučia širdis netgi ten...