riestanosėm kurpaitėm
apautos kojytės –
horizonto linija

atsisėdu priešais
kad matyčiau akis
tavo blyškiame kontūre

perbraukiu smilteles
lyg kūdikio galvelę

aplankius paskutinei valandai
noriu save išdalinti
šviesiausios vilties
meldžiantiems

tik akis pasiliksiu
ir širdį

bijau
ten susitikus
nepažinti tavęs