Vai motina mano,
ant suolelio prisėdus
su besileidžiančia saule
bučiuoji paveikslus
laukinių aviečių,
šnekiesi su gluosniu,
su beržu
šermukšnis
rudeniui lenkias
dar pasėdėkim,
kol gandrai dar nebraido
ražienų - - -
motina mano,
tokia lengva ir mažutė
grįžti
pieno putom aptaškius
liekančią brydę - - -
šerkšnija
atodūsiais skaudančios
dienos -
vis dar nešioji ant rankų
vaikų likimus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2012-07-23 22:40:48
Kaip ir apie mano Mamą būtų rašyta.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-07-23 21:47:08
Kiek daug šventos tiesos...
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-07-23 20:09:30
Šviesi drobė
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-07-23 16:21:48
pieno putom aptaškius
liekančią brydę - - -
Labai mielos eilutės...
Anonimas
Sukurta: 2012-07-23 11:49:34
Puikus eilėraštis mamai - nėra ką pridurti)