Santrauka:
nieko nėra baisiau už nenumaldomą diagnozę - vėžys, dar mėnesį gal trauks...
Nedurstyta burė atrodo tokia nebrendyla.
Net marios nenori lingiuojančią pievą ištiest,
Tik aš dar vis spaudžiu tau delną, kol delnas suskyla,
Ir sujuda gyviai, atvėrę skliautelį akies.
Tada ir pakrantės šiek tiek panašėja į lemtį —
Visi kapitonai išeina į denį rikiuot,
Net kol kas išsineša didelį nerimo samtį,
O mažas šunelis užmiršta nuo kranto palot.
Todėl ir nesitiki, kad šis mėnuo paskutinis
Kad burė nelopyta ims plevėsuoti dainas —
Aš tau į degtinę įpilsiu po lašą degtinės,
Ir tu pasiliksi prikelti kasdienes bangas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-07-22 07:50:47
Svarbiausia tikėjimas, kai „sujuda gyviai, atvėrę skliautelį akies".
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-07-21 21:43:25
Prognozė gali ir nepasitvirtinti, bet tas didelis nerimo samtis sunkiai išlaistomas...
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2012-07-21 21:03:36
Degtinėlė gerai... buvo :)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2012-07-21 19:55:49
Toks neblogas lyrikos ruošinukas,
o ritmikos suklupimai pašalinami.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2012-07-21 19:39:48
savitas ir žavus ;)