peteliške skubu
į tavo žydintį miegą
švelniai lūpom blakstienas
liečiu —
ryškiausią kvepiantį žiedą
tavo žydintis miegas
o jame budi sapno šešėliai —
mudviejų ežero paslapties
atspindy
šoka dieviško grožio undinės
prisijaukinu tą skausmo paveikslą —
godžiomis akimis
bučiuoji jų nuogas krūtis
žvilgsniu taršai
nakties rūkuose nusitęsusius plaukus
ir sukies vilkeliu į užburtą
viliojančią
gelmę...
tavo žydintis miegas —
lyg manęs ir nebūtų...
- - - ištirpstu bučiniuos - - -
ir manęs - - -
jau nėra - - -
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-07-21 21:34:00
... ir tinkantis meditacijai... :)
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2012-07-21 21:05:28
Ach, tos moterys! Kiek švelnumo jų žodžiuose!
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-07-21 21:02:50
gražu,subtilu ir tiek - ką čia bepridursi...
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2012-07-21 19:36:43
žydintis miegas...trapu ir žavu...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-07-21 10:53:30
Neaprašyti tai neišbandžius... :)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2012-07-21 09:21:39
Aistringai ir švelniai. Nuslydo tekstas kaip tyro vandens gurkšnis.