peteliške skubu
į tavo žydintį miegą
švelniai lūpom blakstienas
liečiu —
ryškiausią kvepiantį žiedą

tavo žydintis miegas

o jame budi sapno šešėliai —

mudviejų ežero paslapties
atspindy
šoka dieviško grožio undinės

prisijaukinu tą skausmo paveikslą —

godžiomis akimis
bučiuoji jų nuogas krūtis
žvilgsniu taršai
nakties rūkuose nusitęsusius plaukus
ir sukies vilkeliu į užburtą
viliojančią
gelmę...

tavo žydintis miegas —
lyg manęs ir nebūtų...

- - - ištirpstu bučiniuos - - -
ir manęs - - -
jau nėra - - -