- - - vėjo parašiutais
į gervių klyksmais apkurtusią pievą,
į bedugnę
pro smilgų debesis
lūpų troškulį
ligi lašo išgėrėm
kartu su vingiorykščių vynu
dar pasilik —
ugnies gėlėm dar žydi Dangūs,
šiltam alsavime
dar medžiai skrenda - - -
paguodos neprašau —
noks lašai
rudenėjančiai nakčiai
tik miražais kartosis
Rojaus dūžtantis slenkstis,
kurio nei apeit,
nei peržengt
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima
Sukurta: 2012-07-18 21:05:07
toks lengvas, miražinis, žydintis ir alsuojantis jūsų darbas....puikiai
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-07-18 11:58:33
Šauniai... :)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-07-18 08:54:12
Gražios metaforos, užtvindančios brandžiais jausmais. Nuoseklu, įsismelkia, tik miražais kartosis/ Rojaus dūžtantis slenkstis, / kurio nei apeit, nei peržengt / negalėsi... liūdnai nuslopsta, bet erdviai apie tai, kas neišvengiama.
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2012-07-18 08:12:15
Originalios mintys, puiku
Anonimas
Sukurta: 2012-07-18 07:26:10
Labai savotiškos metaforos - patiko)
Vartotojas (-a): Manęs čia nėra
Sukurta: 2012-07-17 23:33:47
gražu. puiku.
Vartotojas (-a): Manęs čia nėra
Sukurta: 2012-07-17 23:32:48
Gražinkit meilės pievą! :))))