- - - vėjo parašiutais
į gervių klyksmais apkurtusią pievą,
į bedugnę

pro smilgų debesis

lūpų troškulį
ligi lašo išgėrėm
kartu su vingiorykščių vynu

dar pasilik —
ugnies gėlėm dar žydi Dangūs,
šiltam alsavime
dar medžiai skrenda - - -


paguodos neprašau —
noks lašai
rudenėjančiai nakčiai

tik miražais kartosis
Rojaus dūžtantis slenkstis,
kurio nei apeit,
nei peržengt