Nakty tik šalto plieno skonis.
Užrištos akys, surikiuotas chaosas,
Sausra kamuoja ir haliucinuotos svajonės.
— Ramu, duobkasy? — nusijuokia kuosa.
Žvarbi daros ši niekieno žemė,
Ar pasieksi rytojų, siela bename?
Ne rankos, ne kojos, širdis tave neša.
Duok jai bent lašą vilties, dar bent lašą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lietus
Sukurta: 2012-07-15 23:23:06
puikiai
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2012-07-15 21:48:23
stipru.ir savita ;)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-07-15 21:45:43
Antras posmas stipresnis. Ypač paskutinė strofa.