Keliai neakli link gilybių, bet gal
Mieliausia jiems vartuosna grįžti atgal.
Sušvitę stogai čia, o dulkės kely
Pakyla ir tyla prie miško toli.
Prie lango vijoklis, nudažo žaliai
Žodžius, kur atplukdo sodu spinduliai.
Kuždės juos ir vėjas, apglėbęs rugius
Sapne, tik iš pogulio greit nepabus.
O saulė atokaitom braido, tyli
Gėles malonėja tvankiam pašily.
Ir blaivo šešėlius kakta debesies,
Kur tvenkias mintis amaluotos nakties.
Čia karštas ir tikras akmuo, o ligi
Liūdnos bjaurasties šviesai metai ilgi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2012-07-17 21:22:27
Lakštingala. Čia tinka „Komentarų meno“ papildymas.
Šio puslapio eilėraščio tvirtą ritmą dar sustiprina gretutinis tikslus rimavimas. Ir gerai, šis eilėraštis būtent – toks. Būna ir kitokių – migloto vos pastebimo rimo, kintančio trūkinėjančio ritmo, bet labai gerų eilėraščių. Mat gerumas priklauso ne nuo formos schemos.
Be to, šis „Vidurys“ – 14 eilučių sonetas, modifikacija. Panašiai kaip angliškas sonetas – grubesnė itališkojo modifikacija. Sonetui būdingas formos apibrėžtumas, tvirtumas.
O Lennonas apsireiškė kaip dar vienas siauručio matymo kampo – požiūrio glaukomos varginamas komentatorius. Šios rūšies kritikai pastebi gal vieno tipo, gal penkių tipų kūrinių grožį, – tų, kurie atitinka jų įsivaizduojamo pavyzdžio savybes. 1 ar 5 tipus mato – tas pats: požiūrių kampo apskritime kiek laipsnių, minučių, sekundžių...?
Taipogi šis komentatorius regis jau išgujo vieną haiku, formalų nelogiškumą radęs: dezorientuota autorė matyt atsiėmė kūrinėlį, nebematau jo. O buvo apie viltį, kad vaivorykštė grąžins praleistą progą, galimybę... ar lietų...
Poetinės logikos ten pakako. Tik Lennonui tragiškai trūko vaizduotės, tuo pačiu ir jo logika ne iš to vadovėlio, kurio ten reikia. „Tai kas pasakyta visu šituo "šmotu" būtų galima perteikti trimis eilutėmis ir niekas nepasikeistų.“ – Sako kitur didis logikas Lennon, tiesą sako. Ne 3 eilutėm, o dviem žodžiais galima pasakyti kai ką. Bet žmonės pripliurpia dainų, romanų storiausių – per tūkstantmečius. Kvailybių pragarmė bedugnė – bando perspėti logiška logika.
Ir stigo haiku komentare kritiko palankumo autorei elementaraus. Juk ir autorė galėtų pasakyti: „koks idiotas eitų skaityti haiku žinodamas, kad be vaizduotės nesupras?“.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2012-07-15 20:42:29
puikiai
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2012-07-15 13:50:49
Labai šaunus darbas, labai profesionaliai parašyta, nematau čia jokio nuobodulio. Pagarba autoriui.
Anonimas
Sukurta: 2012-07-14 16:37:53
Labai įkyriai skambantis rimas. Galbūt, jei tekstas būtų trumpesnis viskas atrodytų kitaip, bet šiuo atveju jau antrą strofą pradedant skaityti darosi nemalonu, o vėliau ir nuobodu.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-07-14 14:53:46
Šiaip tai labai profesionaliai parašyta - turiu omenyje forma (rimą, ritmą). Ir potekstė gera. Šaunus darbas.