Seniai žadėjau pasakyti,
Nemuilinant kitiems akių –
Girrrrtuooooklis aš...
Tiek daug stikliukų nulingavo per rankas
Ir, žinoma, jų pėdsakai į nieką neištirpo.
Girrrrtuooooklis aš,
Broleliai, seserys ir tie visi,
Kurie dar girdite šiandieną.
Ir vis dėlto man nuostabiai gražu
Svajoti išdrožtą pušelėje save
Su taure rankoje,
Iškeltoje iki dangaus.
Ar matote, šventieji?
Aš atnešu jums dovanų,
Ne tik šilinių girtuoklėlį...
Pasveikinkit šita taure ir tuos,
Kurie dar netgi lito nepragėrė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-07-15 18:25:11
Eilėraštis eilėraščiu, o gyvenimas gyvenimu...
Ir dar... Žiūrint ką geriat... Šventiesiems gal labiau tiktų vynas? :)
Vartotojas (-a): Manęs čia nėra
Sukurta: 2012-07-15 02:26:36
emociškai visai gražiai kyla.
Anonimas
Sukurta: 2012-07-14 16:49:09
Gal ir nieko, nors vienur ar kitur dar tikrai galima apsivalyti, o štai visa kita jau priklauso nuo asmenynių vertybių ir ne vertybių skalės.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-07-14 14:49:13
Dionisas ar Bakchas irgi girtuolis buvo, bet kartu tai ir ekstazės, laisvumo dievas. Jo garbei šventes švesdavo ir atsipalaiduodavo. Būk, Pelėda :)
Anonimas
Sukurta: 2012-07-14 11:04:30
Gražiai apie nuodėmes mūsų... :) Netikiu, kad girtuoooookliukas galėtų taip kurti, gal mes būnam tik prijaučiantys, Pranuli... Patiko.