Mūsų laikas kaip lašeliai lietaus.
Vos nukritę be pėdsako dingsta.
Nežinia, kiek lašų dar nukris,
Taip norėtųs nors kiek susirinkti.
Lai nedaug, tik mažytį gurkšnelį.
Be audrų, be žaibų, be skubos.
Tu ir aš, ir mažytis laivelis.
Horizonte prie saulės laidos.
Stoviu delnus atsukęs į dangų.
Tik iš lėto, maldauju, lietau.
Juk matai, pirštai virpa, neklauso.
Dar nors porą lašelių, prašau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-07-12 21:16:00
Lai nedaug, tik mažytį gurkšnelį.
Be audrų, be žaibų, be skubos.
O, kad toks gyvenimas ir būtų...
Anonimas
Sukurta: 2012-07-12 19:49:40
delnais į dangų...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-07-12 18:42:10
kibirais semčiau, jei būtų galima :(
Vartotojas (-a): Laukinė Obelis
Sukurta: 2012-07-12 13:29:21
Ypač pirmas posmelis prasmingas ir gražus. :)
Kiti, mano nuomone, silpnesni.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2012-07-12 09:30:41
...apie laiką taip švelniai ir gražiai...
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2012-07-12 09:02:35
švelnus ir gražus