Mūsų laikas kaip lašeliai lietaus.
Vos nukritę be pėdsako dingsta.
Nežinia, kiek lašų dar nukris,
Taip norėtųs nors kiek susirinkti.

Lai nedaug, tik mažytį gurkšnelį.
Be audrų, be žaibų, be skubos.
Tu ir aš, ir mažytis laivelis.
Horizonte prie saulės laidos.

Stoviu delnus atsukęs į dangų.
Tik iš lėto, maldauju, lietau.
Juk matai, pirštai virpa, neklauso.
Dar nors porą lašelių, prašau.