Iš namų jie pabėgo naktį
Ir nuplaukė į ežero salą.
Bangos tyliai sūpavo valtį,
O širdy jiems buvo gera.
Mėnesienoj jie po rugius braidė
Ir gėrėjos šilta vasaros naktim.
Norėjo likti ten, kol iškris snaigės.
Likti ten ir dalintis paslaptim.
Su ryto žarom jie į gyvenimą grįžo
Ir nuplaukė per ežerą atgal.
Ne kiekvienas ryžtųsi tam, kam jie ryžosi.
Kiek jie kalti — nieks atsakyti negali.
Pasilieka paslaptis,
Tirpsta vasaros naktis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2012-07-09 21:33:03
čia gal liaudiškas romansas?
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-07-09 14:08:42
Matai, Soledada, kas daros. Kodėl negerbi nei, savęs nei kitų?
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-07-09 13:57:16
jau pavadinimas atbaido skaityti
tačiau perskaičiau ir dabar taip nesmagu
nes labai prastas darbas
nerandu nė jokio kabliuko už kurio galima būtų užsikabinti
kad patemti aukštyn šį rašinėlį
siūlyčiau į moksleivių kūrybą perkelti
arba į stalčių
o geriausia ištrinti:)