Iš namų jie pabėgo naktį
Ir nuplaukė į ežero salą.
Bangos tyliai sūpavo valtį,
O širdy jiems buvo gera.

Mėnesienoj jie po rugius braidė
Ir gėrėjos šilta vasaros naktim.
Norėjo likti ten, kol iškris snaigės.
Likti ten ir dalintis paslaptim.

Su ryto žarom jie į gyvenimą grįžo
Ir nuplaukė per ežerą atgal.
Ne kiekvienas ryžtųsi tam, kam jie ryžosi.
Kiek jie kalti — nieks atsakyti negali.

Pasilieka paslaptis,
Tirpsta vasaros naktis.