Užmigo pavargusios lėlės –
Prabudo tušti pažadai.
Kodėl taip anksti atsikėlė?
Kodėl tu tiek daug praradai?
Lyg inkaras smigo į smėlį –
Kaip skauda, kartu ir sunku.
Bet žiežirbą titnagas skėlė
Ir tarsi tapai vėl vaiku.
Tai kas, kad diena jau paseno –
Sužibo žvaigždelė vilties...
......................................................
Kažkur pakrašty okeano
Prieš vėją likimui meldies.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-07-10 20:17:42
Malda ties pakraščiu okeano - žavinga )
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-07-09 20:48:16
Na, broliukai nesibarkit.Perskaičiau, man reikia.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-07-09 20:19:24
tikėjausi
kad klystu
tai nutariau asitikrinti:)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-07-09 15:50:23
sėdžiu ir galvoju:
- juk niekas pasaulyje nesikeičia
Barabas lieka Barabu, o Kaip lietus - Kaip lietumi. Šimtą kartų sakiau - neskaityk, kam tau to reikia?
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-07-09 13:02:52
sėdžiu ir galvoju:
- juk niekas pasaulyje nesikeičia:)
tai kam tada perskaičiau visą tai
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2012-07-09 12:01:14
Gražus, malonu skaityti. Štai kaip ir neįmantria forma, normaliais žmogiškais žodžiais puikiai galima daug ir protingai pasakyti. Kūrinio gylis slypi paprastume ir nuoširdume.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-07-09 09:06:53
Tegul vėjas skraidina tą tylią maldą...
Anonimas
Sukurta: 2012-07-09 01:54:26
Gilu ir taip įtaigu...
Vartotojas (-a): Laukinė Obelis
Sukurta: 2012-07-09 01:14:43
Gražus. Bet kai vėl žvaigždė sužibs, paimkit šitą iš naujo ir patobulinkit - tikiu, kad čia įmanoma įvesti gylio, kurio pasigendu.