Prieš vėją

Užmigo pavargusios lėlės –
Prabudo tušti pažadai.

Kodėl taip anksti atsikėlė?
Kodėl tu tiek daug praradai?

Lyg inkaras smigo į smėlį –
Kaip skauda, kartu ir sunku.

Bet žiežirbą titnagas skėlė
Ir tarsi tapai vėl vaiku.

Tai kas, kad diena jau paseno –
Sužibo žvaigždelė vilties...
......................................................

Kažkur pakrašty okeano
Prieš vėją likimui meldies.
kaip lietus