Atsisuki — nelieka pėdų.
Žiūri į priekį, tikslo nematai.
Tai ką, gal stovi vietoj,
Kodėl ausyse dunda traukiniai?
Ir švilpia vėjas.
Žvilgsnis į viršų — vietoje dangus.
Tik debesys į kitą pusę plaukia.
Į žemę — duobė gili.
Skrendi, tu skrist nemoki, krenti,
Ir švilpia vėjas.
Taip ir maniau, neims į dangų.
Kabinkis šakomis.
Kodėl šakom, kur rankos.
Spiriuosi kojom.
Kojų nebėra, tik šaknys.
Ne beržas aš, ne klevas.
Nors ligi ryto noriu būti žmogumi.
Iš kur vanduo sūrus?
Koks šaltas nubudimas.
Paskutinis traukinio vagonas,
Ir švilpia vėjas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2012-07-07 12:56:09
Yra pėdų, yra ir bus,
bet apie tai dabar nereikia.
Žiūrėk, koks mėlynas dangus.
Turi rankas, turi šakas, kabinkis,
mums tavęs taip reikia.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-07-06 23:13:43
Tai sapnas? Jaučiu prabudai šalto prakaito išpiltas :) Man taip tai tikrai būtų...
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-07-06 23:01:02
Na, tas neėmimas į dangų - įdomiai...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2012-07-06 15:26:14
...sapnai irgi gyvenimas...tegu ir švilpia...