Atsisuki — nelieka pėdų.
Žiūri į priekį, tikslo nematai.
Tai ką, gal stovi vietoj,
Kodėl ausyse dunda traukiniai?
Ir švilpia vėjas.
Žvilgsnis į viršų — vietoje dangus.
Tik debesys į kitą pusę plaukia.
Į žemę — duobė gili.
Skrendi, tu skrist nemoki, krenti,
Ir švilpia vėjas.
Taip ir maniau, neims į dangų.
Kabinkis šakomis.
Kodėl šakom, kur rankos.
Spiriuosi kojom.
Kojų nebėra, tik šaknys.
Ne beržas aš, ne klevas.
Nors ligi ryto noriu būti žmogumi.
Iš kur vanduo sūrus?
Koks šaltas nubudimas.
Paskutinis traukinio vagonas,
Ir švilpia vėjas.