Santrauka:
dažnas šį menesį.
Po kaitros dangus
apsitraukė juoda skraiste.
Tamsiame danguje du žaibai
sukryžiavo špagas.
Ir sukluso miškai
po kaitros dar apsnūdę.
Debesų raudomis
ir griaustinio pykčiu
jie visai nesidomėjo,-
visais lapais nušvito
ir kėlė į dangų šakas.
Tik žydinti liepa
suvirpo gelsvaisiais žiedeliais.
O jie, išsigandę lietaus,
prigludo lapeliais
prie savo motulės -
senosios liepos...
Perkūnija nurimo pamažu.
Saulutė vėl šviečia.
Ir liepų žiedeliai
juos rinkti kviečia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-07-06 23:23:20
Liepos taip viliojančiai kvepia...
Vartotojas (-a): Manęs čia nėra
Sukurta: 2012-07-06 11:18:16
O kokiai amžiaus grupei taikomas šis eilėraštis?
Anonimas
Sukurta: 2012-07-06 07:58:50
Net pajaučiau, kaip gyvai aprašyta)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-07-06 01:46:23
Na, taip - ąžuolo lapai švyti kai lietus palyja...