Santrauka:
Kai rugsėjo saulėteky matai ežerą rūke – Tai mano ilgesys.
Kai rugsėjo saulėteky matai ežerą rūke –
Tai mano ilgesys.
Kai vasaros kaitroj linguojančius rugius regi –
Tai mano ilgesys.
Ir kai raudonas saulės diskas jau ima pjauti Ažupilio medžių viršūnes –
Tai mano ilgesys.
Ir kai ramiai miegi mėnesienai tapant sienas švelniu tirštu auksu,
Žinok – visur lydi Tave mano gyvas ilgesys.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2006-07-19 19:25:42
na ir kodėl mes abu apie ilgesį rašome tik Jūsų eiliukas daug geresnis...
Vartotojas (-a): Puella
Sukurta: 2006-07-19 17:15:07
Gražu, jausminga. Patiko.
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-07-19 15:49:02
gal čia daina??? nes kaip eiliukas, tai turi kai ko, ko nelabai reikia :)
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2006-07-19 15:24:16
Mieli sentimentai gimtosioms ar tapusiomis artimoms vietoms, retsykiais užplūstantys dažną vyrelesnį (ir ne tik) žmogų. Aš iš tų "senienų", prie kurių sentimentai limpa kaip vantos lapai...Jei kas juos smerkia, nemanyčiau, kad teisingai daro. Aš už juos, be jų, kaip be praeities, sunku būtų gyventi... Sėkmės poezijos kruopelių paieškose visur, kur tik galima... :-)))