Kai rugsėjo saulėteky matai ežerą rūke –
Tai mano ilgesys.
Kai vasaros kaitroj linguojančius rugius regi –
Tai mano ilgesys.
Ir kai raudonas saulės diskas jau ima pjauti Ažupilio medžių viršūnes –
Tai mano ilgesys.
Ir kai ramiai miegi mėnesienai tapant sienas švelniu tirštu auksu,
Žinok – visur lydi Tave mano gyvas ilgesys.