Nors liepsnoja aguonos

Jau išlijo seniai
Visi debesys mūsų jaunystės.
Nekankink nei manęs, nei savęs.
Nesuversi rasos į karolius,
Neperskelsi dangaus savo žvilgsnio galia.
Ir nereikia raudot.
Juk anksčiau ar vėliau
Nesustodami nulekia šuoliais,
Rodos dar neseniai
Prijaukinti laukiniai žirgai.
Nekankink, mano kančios seniai jau beskausmės.
Neuždengsi gėdos lengvo rūko skraiste.
Neuždegsi aistros, nors liepsnoja aguonos.
juodvarnis

2012-07-03 08:55:49

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): pabiruogė

Sukurta: 2012-07-05 11:14:04

Viskas pralekia šuoliais labai taikliai

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2012-07-03 21:58:03

... toks gilus jausmas... ir tos aguonos...

Anonimas

Sukurta: 2012-07-03 21:24:20

Liepsnojančios aguonos - geras vaizdinys)

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2012-07-03 21:22:32

Skaudoka, tikra, su nostalgijos atspalviu. Patiko, pasilaikysiu :)

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2012-07-03 19:33:37

...o taip gražiai tos aguonos liepsnoja...

Vartotojas (-a): Jazminas

Sukurta: 2012-07-03 17:04:27

Prasmingas ir jautrus

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2012-07-03 16:29:00

Artimojo lūkestis gali būti sunkesnis už šviną.

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2012-07-03 15:30:25

Mielas ir švarus... Galima verti į karolius.

Vartotojas (-a): lūpdažis

Sukurta: 2012-07-03 12:44:30

labai patiko. Aistringai priblėsęs.

Vartotojas (-a): Laima

Sukurta: 2012-07-03 12:18:26

O kodėl neuždegsi aistros?